žibinyčia

מibinyčià (hibr.) sf. (2) KŽ; D.Pošk, S.Dauk 1. žr. žibinčius 1: Žiba žibinyčia, žiba svočios gryčia LTR(Ps). ^ Langas lyg žibinyčia iš tolo švietė Dov. 2. žr. žibinčius 5: Žibinyčios šviesa išsiplėtė ant jūrų prš. 3. scom. prk. šviesus, iškilus asmuo: Tasai buvo vienas tarp skaisčiausių žibinyčių, kurios tikt tada surinkime Kristaus žibėjusios yra Kel1881,37.